Specialaus prizo laimėtojas

Šis paveikslas gavo specialaus prizo nominaciją konkurse “Ritin kalne smiltate 2017” Nidoje! Konkursas buvo skirtas Nidos sklandymo mokyklai, veikusiai 1923-1939 metais. Sklandytuvai, kuriems nepavykdavo sėkmingai nusileisti, buvo vadinami “agurkais”…

Daugiau

Sodo žydėjimas

Aš paimu paletę, ir per kelias valandas yra daugiau gėlių, daugiau grybų, daugiau kirminų sode, švytinčių atspalviais, kuriuos norėčiau matyti sode. Aplink mane kupina gyvų modelių ir įkvėpimo, kvepiančio emulsija, įlankos gaiva, žydinčiomis pupomis, liepsnelių gyvais balsais, ir jaučiu, kad tai yra geriausia tapybos studija! Tad, ar yra aplink tuščių sienų, norinčių žydėti ir kvepėti taip pat?

Metas lauko studijai!

Ir štai pagaliau metas, kai galime išlįsti iš šiltų megztinių ir vilnonių kojinių ir atverti savo meno studiją lauke! Joje stebime ryškias vaivorykštes, degančius saulėlydžius, tingias sodo kates, praskrendančius pavasario dainas giedančius paukštukus, žydinčias rožes, šviežiai nokstančias geltonas citrinas, plaukiojančius laivelius įlankos toliuose, keliaujančius debesis, žalius kalnus – visa vienoje vietoje visiškai kūrybai visai dienai! Bet reikia nepamiršti svarbaus momento – siestos meto!…

Kantrybės praktika

Štai mes čia, palinkę priešais molbertą, apsupti kitų molbertų su palinkusiais piešėjais, klausantys pastelės šnaresio ant popieriaus, ir daugybė išsibarsčiusių pastelių aplink. Jausmas, kad viduje kutena ir kažkas šviesaus šoka. Kai baigiamas darbas, šios spalvingos dalelės yra pasklidusios visur: ant mano rūbų, mano plaukų, mano arbatoje, mano skruostų, mano nosies, mano panagėse, mano delnuose, tarsi tai būtų susisiekiančio su modeliu ritualo dalis. Geriausia šios praktikos dalis yra mokymasis kantrybės. Jokio greičio, jokių ekspresyvių brūkšnių, jokių ryškių spalvų ar intensyvių tonų. Viskas turi būti vientisa. Nelengva užduotis energingai asmenybei 🙂

Truputis nušvitimo

Teko ilgai keliauti vingiuotais takais kol pagaliau aš čia: Meno ir Amatų mokykloje suaugusiems (Escuela Municipal de Artes y Oficios). Valioooo!

Dienoje nėra jokio kito dalyko, kuris mano veide išpieštų tokią plačią šypseną, kaip įėjimas į studiją ir užsidėjimas savo prijuostės ir jautimas, kad dabar galiu kelioms valandoms panirti į dažų kvapą, pieštuko šlamesio ant popieriaus garsą ir modelio vaizdą, kuris būdamas toks statiškas pamažu keičiasi ir pradeda įgauti linijas, tonus, tūrį, pradeda skleisti savo energiją, pradeda pasakoti savo egzistencinę istoriją. Tačiau geriausia iš viso to yra žinojimas, kad po šių kelių valandų čia bus kitas susitikimas su šiuo spalvingu pasauliu netrukus…

Tad paneriu rankas giliai į laukiančius kūrinius ir jau imu laukti paskleisti savo spalvas lauke, kai tik sugrįš saulė į šį apniukusį Galicijos krantą!

 

Sveiki!

Aš pasiėmiau akvarelę ir vaikščiojau po kalnus, ir kalnai keliavo su manimi. Mano akys sugavo veidus, ir pirštai paskendo pastelėje, skleisdami džiugesį, meilę, aistrą, laisvę, liūdesį ir pyktį ant popieriaus. Dažų kvapas dailės studijoje sugrąžino mane ten, iš kur jaučiau esu kilusi. Iš spalvingos energijos.